Ženeva vykusioje JT Konferencijoje svarstomos teisiškai privalomos autonominės ginkluotės sistemų taisyklės
Tam tikrų įprastinių ginklų konvencijos septintoji peržiūros konferencija prasidėjo Ženeva 2026 m. lapkričio 16 d. Šiame tarptautiniame forume, kuriame dalyvauja 128 šalys, bus diskutuojama apie teisiškai įpareigojančių taisyklių dėl autonominių ginklų sistemų įgyvendinimą. Konferenciją planuojama tęsti iki 2026 m. lapkričio 20 d.
Šis susitikimas – tai platforma, kurioje apžvelgiama galutinė Vyriausybių ekspertų grupės ataskaita dėl mirtinų autonominių ginklų sistemų (GEW). Ši apžvalga skirta nustatyti būsimas tarptautinių reglamentų, susijusių su šiomis technologijomis, darbo kryptis. Autonominės ginklų sistemos yra apibrėžiamos kaip gebančios identifikuoti, parinkti ir atakuoti taikinius be žmogaus įsikišimo.
Tarptautinis balsavimas ir diplomatinės pozicijos
Šios diskusijos vyksta po svarbaus balsavimo Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje, vykusio 2025 m. spalio 29 d. Rezoliucijai dėl autonominių ginklų pritarė 163 deputatai, nepritarė 5, o susilaikė 9. Penkios šalys, balsavusios prieš spalio 29 d. Rezoliuciją, buvo JAV, Rusija, Izraelis, Baltarusija ir Šiaurės Korėja. Devynios šalys, susilaikiusios nuo balsavimo, buvo Kinija, Iranas ir Saudo Arabija.
Diplomatiniai požiūriai į reguliavimą išlieka susiskaldę tarp dalyvaujančių šalių. Jungtinės Valstijos pasiūlė penkerių metų procesą, kad būtų sukurtas neprivalomas dokumentas dėl šių ginklų. Tuo tarpu pranešimai rodo, kad Rusija per karą su Ukraina naudojo visiškai autonominius dronus. Reaguodama į tokius pokyčius, Ukrainos gynybos pramonė, kaip pranešama, kuria autonominių dronų spiečius.
Skubus technologinis reguliavimas
Tarptautiniai lyderiai išreiškė susirūpinimą, kad technologinės pažangos sparta kelia didelę riziką. JT generalinis sekretorius António Guterres ir Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto prezidentas Mirjana Spoljaric pareiškė, kad ginklų technologijų plėtra viršija tarptautinius apribojimus ir artėja prie moralinės raudonos linijos. Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto Ginklų ir karo veiksmų padalinio vadovas Laurent Gisel pažymėjo, kad poreikis reguliuoti autonominius ginklus tapo dar svarbesnis dėl pokyčių dirbtinio intelekto srityje.
Žmogaus teisių gynėjai taip pat pabrėžė pavojus nekovojantiems. Žmogaus teisių organizacija „Human Rights Watch“ (HRW) pareiškė, kad nesugebėjimas imtis ryžtingų veiksmų per susitikimą Ženeva paliktų civilius gyventojus pavojingai neapsaugotus. Atkreipdamas dėmesį į etines automatizuotos kovos pasekmes, JT vyriausiasis žmogaus teisių komisaras Volkeris Türkas sakė, kad mašinos niekada neturėtų turėti įgaliojimų spręsti, ar žmogus gyvena, ar miršta.
Konferencijoje toliau kalbama apie šiuolaikinio karo sudėtingumą, nes šalims sunku rasti sutarimą, kaip valdyti sistemas, kurios gali veikti nepriklausomai nuo žmogaus kontrolės.
Šis straipsnis parengtas naudojant DI pagalbą remiantis keliomis naujienų ataskaitomis, o mūsų redaktoriai jį peržiūri pagal redakcinius principus. Redakciniai standartai · Pranešimai ir kontaktai
Komentarai 0