Bulgarijos prezidentas su premjeru aptarė Juodoji jūra saugumą ir bepiločių lėktuvų keliamą grėsmę
Bulgarijos prezidentė Iliana Yotova ir premjeras Rumenas Radevas aptarė Juodoji jūra saugumą ir dronų keliamą grėsmę Slivnicos poligone. Diskusijos vyko Juodoji jūra saugumo, išpuolių prieš laivus ir Europos paramos Ukrainai fone. Renginio metu vadovai pademonstravo priešlėktuvinės gynybos pajėgumus ir aptarė tarptautinio bendradarbiavimo poreikį kovojant su regioninėmis grėsmėmis.
Juodosios jūros saugumo dialogas
Prezidentas I. Jotova pažymėjo, kad spalio 7 dieną vykusiame Nacionalinio saugumo tarybos posėdyje buvo nustatytos konkrečios priemonės, tačiau kai kurios iš jų buvo įgyvendintos, o kai kurioms dar reikia darbo. Prezidentės teigimu, jos nepasiekė joks oficialus opozicijos laiškas, reikalaujantis naujo susitikimo, tačiau ji išgirs tokio pasiūlymo motyvus. Ji nurodė, kad diplomatinės pastangos derėtis dėl karo veiksmų Juodojoje jūroje moratoriumo yra pagrindinis prioritetas.
Prezidentė paragino palaikyti tarptautinį dialogą tarp šešių Juodoji jūra regiono valstybių, kad būtų paskelbtas karo veiksmų regione moratoriumas. Šis raginimas pradėti dialogą skelbiamas regione susidūrus su išpuoliais prieš laivus ir tebesitęsiančia įtampa tarp valstybių. Prezidentė pabrėžė, kad diplomatinės pastangos yra pagrindinis prioritetas siekiant karo veiksmų moratoriumo.
Gynyba ir dronai
Ministras pirmininkas Radevas teigė, kad Bulgarija sustiprino pakrančių stebėjimą ir gynybą, tačiau pagrindinė problema išlieka žemai skraidančių oro ir jūrų dronų aptikimas. Premjeras perspėjo, kad nepagrįsti kaltinimai nepadeda nustatyti kaltininko tapatybės. Jis teigė, kad radarai ir raketų „žemė–oras“ sistemos yra sutelktos pakrantės zonoje.
Premjeras taip pat pažymėjo, kad patruliuoja ir pareigas atlieka sraigtasparniai Su-25, MiG-29, F-16 ir L-39. Bulgarijos laivynas taip pat yra visiškai pasirengęs. Žiniasklaida pranešė, kad vaizdo įrašai, pėdsakai ir aptiktos drono nuolaužos buvo išsiųstos į sąjungininkų laboratorijas, kad nustatytų jų kilmę.
Ukraina ir karinė pagalba
Premjeras taip pat komentavo 45 mlrd. eurų paskolą karinei pagalbai Ukrainai, pabrėždamas, kad šalys, nenorinčios finansuoti karinės pagalbos, gali skirti lėšų humanitarinei veiklai. Premjeras teigė, kad paskolos suma siekia 45 mlrd. eurų. Šis pareiškimas buvo padarytas per diskusiją apie esamą saugumo situaciją regione.
Šis straipsnis parengtas naudojant DI pagalbą remiantis keliomis naujienų ataskaitomis, o mūsų redaktoriai jį peržiūri pagal redakcinius principus. Redakciniai standartai · Pranešimai ir kontaktai
Komentarai 0