ES lyderiai išrinko penkias šalis atstovauti Europai Ukrainos ir Rusijos taikos derybose
Europos Sąjungos (ES) lyderiai Dubline susitarė, kad penkios konkrečios šalys ir ES institucijos atstovaus Europai būsimose trišalėse taikos derybose, kuriose dalyvaus Ukraina, Rusija ir Jungtinės Valstijos. Sprendimą, kuriuo nustatoma Europos atstovavimo sistema, ES valstybių vadovai patvirtino 2026 m. lapkričio 13 d. Tarp atrinktų atstovų yra Vokietija, Prancūzija, Italija, Lenkija ir Jungtinė Karalystė.
Derybų sistema ir atstovavimas
27 ES valstybių narių susitarimu siekiama apibrėžti Europos vaidmenį būsimose Ukrainos, Rusijos ir JAV diskusijose. Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Antonio Costa palankiai įvertino visas diplomatines pastangas, kuriomis siekiama susodinti Rusiją prie derybų stalo. Nors aukščiausio lygio susitikime buvo įsteigtas šis daugiašalis atstovavimas, Rusija išreiškė abejonių dėl Europos dalyvavimo. Rusijos pareigūnai reikalavo, kad žemynui atstovautų vienas derybininkas, o ne grupė valstybių.
Rusijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad neseniai Maskvoje vykusiose derybose tarp JAV pasiuntinių Steve'o Witkoffo ir Jaredo Kushnerio nebuvo aptartas Europos dalyvavimo klausimas. Šis skirtumas išryškina besitęsiančio konflikto sudėtingumą kuriant vieningą Europos diplomatinį frontą.
Nacionalinio saugumo sistema ir diplomatiniai įspėjimai
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas kalbėjo apie diplomatinę aplinką Dubline ir sakė, kad naujos Europos saugumo sistemos klausimas neturėtų būti svarstomas, nes tokia jau egzistuoja. Kanclerė taip pat pateikė specialų prašymą JAV prezidentui Donaldui Trumpui, ragindama jį nepateikti jokių staigmenų prieš kitą savaitę planuojamą susitikimą su Vladimiru Putinu. F. Merzas pareikalavo, kad Jungtinės Valstijos ir toliau žaistų Europos ir Ukrainos komandose per šias jautrias diplomatines pratybas.
Geopolitinė situacija išlieka nepastovi, nes lyderiai ruošiasi aukšto lygio sąveikai. Būsimas JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino susitikimas laikomas lemiamu taikos proceso etapu po 1972 metų Ankoridžo momento, kai JAV prezidentas R.Nixonas susitiko su Sovietų Sąjungos lyderiu L.Brežnevu.
Pranešimai apie Rusijos reikalavimus ir nuolaidas
Įvairiuose pranešimuose yra detalios galimos karo pabaigos sąlygos. Kaip praneša adevarul.ro, Rusija paprašė Suomijos pasitraukti iš NATO ir uždaryti NATO karines bazes Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje. Mainais į šias nuolaidas Rusija pasisiūlė atsisakyti branduolinių ginklų ir vidutinio nuotolio raketų dislokavimo Baltarusijoje.
Tačiau Kremlius paneigė, kad tokie konkretūs reikalavimai dėl NATO bazių ir Suomijos buvo suformuluoti per diskusijas Abu Dabyje. Įtampa tarp šių reikalavimų ir oficialių neigimų rodo, kad sunku pasiekti sutarimą dėl nuolatinio taikos susitarimo sąlygų.
Šis straipsnis parengtas naudojant DI pagalbą remiantis keliomis naujienų ataskaitomis, o mūsų redaktoriai jį peržiūri pagal redakcinius principus. Redakciniai standartai · Pranešimai ir kontaktai
Komentarai 0