Sveikata in Bulgarija
Bulgarijos sveikatos priežiūros sistema nuo dešimtojo dešimtmečio pradžios buvo sudėtinga ir ilgai reformuota. Kaip buvęs Sovietų Sąjungos palydovas, šalis paveldėjo Semaškos modelį, kuriam būdinga valstybės monopolija, centralizuotas planavimas ir finansavimas. Šioje komunistinėje struktūroje nebuvo privačių sveikatos priežiūros paslaugų teikimo struktūrų, nebuvo sveikatos draudimo, o sistema buvo finansuojama tiesiogiai iš valstybės biudžeto, mokama už išlaikymą, visuotinai prieinama ir nemokama pacientams.
Perėjimas nuo šios pasenusios sistemos prasidėjo 1999 metais. Paskutiniame praėjusio amžiaus dešimtmetyje privačios medicinos praktikos šiek tiek išsiplėtė, tačiau dauguma bulgarų kliovėsi komunistinių laikų viešosiomis klinikomis, mokėdami brangiai už specialią priežiūrą. Per šį laikotarpį nacionaliniai sveikatos rodikliai apskritai pablogėjo, nes ekonomikos krizės labai sumažino sveikatos finansavimą.
Šiuolaikinės sveikatos sistemos struktūra
Vėliau sveikatos reformos programa įvedė privalomą darbuotojų sveikatos draudimą per Nacionalinę sveikatos draudimo fondą (VLK). Nuo 2000 m. VLK padengia vis didesnę dalį pirminės sveikatos priežiūros išlaidų. Darbuotojai ir darbdaviai moka vis didesnę, privalomą procentinę atlyginimo dalį, siekdami palaipsniui mažinti valstybės paramą sveikatos priežiūrai. Privatus sveikatos draudimas atlieka tik papildomą vaidmenį.
Sistema taip pat buvo decentralizuota, kad savivaldybės būtų atsakingos už savo sveikatos priežiūros įstaigas, o iki 2005 m. Dauguma pirminės sveikatos priežiūros paslaugų buvo iš privačių gydytojų. Vaistų platinimas buvo decentralizuotas.
Mirtingumas ir ligų tendencijos
Didžiausias mirtingumas Europoje 2015 m. buvo Bulgarijoje – 708 atvejai 100 000 gyventojui. Visi keturi Europos regionai, kuriuose mirtingumas nuo kraujotakos sistemos ligų yra didžiausias, buvo Bulgarija. XXI amžiaus pradžioje pagrindinės mirties priežastys buvo širdies ir kraujagyslių ligos (dažniausiai pasireiškiančios insultais), vėžys ir kvėpavimo takų ligos.
Lietuvoje yra labai mažai žmonių, užsikrėtusių žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV). Nors 2003 m. Apskaičiuotas sergamumas buvo mažesnis nei 0,1% gyventojų, 2000 m. Pradžioje naujų atvejų skaičius kasmet didėjo. 2005 m. pranešta apie 86 naujus atvejus, iš viso apie 600 atvejų, o 2006 m. pirmąjį pusmetį pranešta apie 58 naujus atvejus. 2010 m. Buvo 1 160 ŽIV užsikrėtusių asmenų.
Pagal 2015 m. Euro Health Consumer Index apklausą, Bulgarija buvo tarp tų Europos šalių, kuriose neoficialūs mokėjimai gydytojams buvo skelbiami dažniausiai.
Ligoninės pajėgumas
XX a. pradžioje ligoninių sistema buvo gerokai sumažinta, kad būtų apribota priklausomybė nuo ligoninių įprastinei priežiūrai. Numatyta narystė Europos Sąjungoje (2007 m.) buvo pagrindinis šios tendencijos motyvas. 2002-2003 metais ligoninių lovų skaičius sumažėjo 56 procentais iki 24 300. Tačiau 2000 m. pradžioje mažėjimo tempas sulėtėjo; 2004 m. veikė maždaug 258 ligoninės, o optimalus skaičius buvo 140.
- VLK apmoka vis didesnę dalį pirminės sveikatos priežiūros išlaidų.
- Darbuotojai ir darbdaviai moka vis didesnę privalomą darbo užmokesčio dalį.
- Privatus sveikatos draudimas atlieka tik papildomą vaidmenį.
Šis straipsnis parengtas naudojant DI pagalbą remiantis keliomis naujienų ataskaitomis, o mūsų redaktoriai jį peržiūri pagal redakcinius principus. Redakciniai standartai · Pranešimai ir kontaktai
Komentarai 0