Bulgarija
Bulgarija, oficialiai Bulgarijos Respublika, yra Pietryčių Europos šalis. Jis įsikūręs rytinėje Balkanų dalyje tiesiai į pietus nuo Dunojaus ir į vakarus nuo Juodoji jūra. Ribojasi su Graikija ir Turkija pietuose, Serbija ir Šiaurės Makedonija vakaruose, Rumunija per Dunojų šiaurėje.
Ji užima 110 994 kvadratinių kilometrų teritoriją (42 855 kv. mi), todėl ji yra dešimta pagal dydį Europos Sąjungoje ir šešioliktoji pagal plotą šalis Europoje. Sofija yra šalies sostinė ir didžiausias miestas; kiti didieji miestai yra Plovdivas, Varna ir Burgasas.
Bulgarijos istorija ir pirmoji Bulgarijos imperija
Viena iš pirmųjų visuomenių šiuolaikinės Bulgarijos žemėse buvo Karanovo kultūra (6 500 m. pr. Kr.). VI–III a. pr. m. e. regionas buvo trakų, persų, keltų ir makedonų mūšio laukas; stabilumas buvo pasiektas, kai Romos imperija užėmė regioną 45 m. pr. m. e.
Po to, kai Romos valstybė suskilo, genčių invazijos regione atsinaujino. Apie VI a. šias teritorijas apgyvendino pirmieji slavai. Asparuho vadovaujami bulgarai užpuolė senąją didžiąją Bulgariją, o VII a. pabaigoje visam laikui įsiveržė į Balkanus.
Jie įkūrė pirmąją Bulgarijos imperiją, kurią 681 m. pripažino Bizantija. Jis dominavo daugelyje Balkanų ir padarė didelę įtaką slavų kultūroms, sukurdamas kirilicos scenarijų. Pirmoji Bulgarijos imperija tęsėsi iki XI a. pradžios, kai Bizantijos imperatorius Basilijus II ją užkariavo ir išardė.
Šiuolaikinė Bulgarija ir Europos Sąjunga
Sėkmingas bulgarų sukilimas 1185 m. įkūrė Antrąją Bulgarijos imperiją, kuri pasiekė savo viršūnę valdant Ivanui Asenui II (1218–1241 m.). Po daugybės varginančių karų ir feodalinių nesantaikos imperija subyrėjo ir 1396 m. beveik penkis šimtmečius buvo valdoma Osmanų imperijos.
Rusijos-Turkijos karas 1877–78 m. paskatino sukurti trečiąją ir dabartinę Bulgarijos valstybę, kuri 1908 m. paskelbė nepriklausomybę nuo Osmanų imperijos. Daug etninių bulgarų liko už naujosios šalies sienų, o tai pakurstė nepaklusnumo nuotaikas, dėl kurių kilo keli konfliktai su jos kaimynais ir aljansais su Vokietija abiejuose pasauliniuose karuose.
1946 m. Bulgarija pateko į sovietų vadovaujamą Rytų bloką ir tapo socialistine valstybe. Po 1989 m. revoliucijų valdančioji Komunistų partija atsisakė valdžios monopolio ir leido rengti daugiapartinius rinkimus. 1991 m. priėmus demokratinę konstituciją, Bulgarija tapo parlamentine respublika, sudaryta iš 28 provincijų, turinčių aukštą politinės, administracinės ir ekonominės centralizacijos laipsnį.
Išsivysčiusi šalis, jos pažangi, dideles pajamas gaunanti ekonomika yra Europos bendrosios rinkos dalis ir daugiausia grindžiama paslaugomis, po to - gamyba, kasyba ir žemės ūkiu. Bulgarijai įtakos turėjo jos, kaip gamtinių dujų ir naftos vamzdynų tranzito šalies, vaidmuo, taip pat jos strateginė vieta Juodojoje jūroje.
- Pavadinimas „Bulgarija“ kilęs iš bulgarų, turkų kilmės genties, įkūrusios Pirmąją Bulgarijos imperiją.
- Pirmoji Bulgarijos imperija tęsėsi iki XI a. pradžios, kai Bizantijos imperatorius Basilijus II ją užkariavo ir išardė.
- Rusijos-Turkijos karas 1877–78 m. paskatino sukurti trečiąją ir dabartinę Bulgarijos valstybę, kuri 1908 m. paskelbė nepriklausomybę nuo Osmanų imperijos.
Bulgarija yra Europos Sąjungos narė, įskaitant Šengeno zoną ir euro zoną, NATO ir įvairias regionines organizacijas, tokias kaip Bukarešto devynetas.
Šis straipsnis parengtas naudojant DI pagalbą remiantis keliomis naujienų ataskaitomis, o mūsų redaktoriai jį peržiūri pagal redakcinius principus. Redakciniai standartai · Pranešimai ir kontaktai
Komentarai 0